kai jau jau pamažu pradedi suprasti vieną eilutę, kita būtinai išverčia iš koto ;)

daug simbplių daug, bet juk kalba apskritai susideda tik iš simbolių...(na bent jau mūsų vakarietišku supratimu). šiame eiliuje jie tik sunkesnėm spynom užrakinti, na bent jau tokiam skaitytojui kaip man :) bet tame ir visas smagusmas, narplioti tai ko nesuvoki :)))

Savitas paskutinis trieilis:
"Nupirksiu karaliui sielą
Išgersiu likusias figūras
apsižudysiu".
Vaizdas iš ties ryškus.
Pirmame posme ir antrame dvieilyje įtaigus išsireiškimas, toks gyvas, bylojantis, kad autorė nestokoja drąsios fantazijos, kuri yra stiprioji kūrinio pusė.
Eilyje trūksta tik visų skyrybos ženklų, jei griežtai vertintume darbą gramatine prasme...

manau, tas žodis čia ir yra tam toks, kad būtų kitokia prasmė. o ne ta "žudysiuos" :) tas "apsižudysiu" tarsi apversiu save žudynėmis, mirtimis, savižudybėm, kad ir pačios savižudybe. neblogas dalykas šitas eilius, yra gerų vietų, bet kai kur trūksta logikos

savita:) "apsižudysiu" kaip apsiprausiu, apsikirpsiu, apsirengsiu