Šis tekstas man neatrodo toks stiprus, kaip ankstesni Jūsų tekstai, kuriuos teko skaityti. Norėtųsi gryninti. Ir netgi rašyti mažosiomis raidėmis, šiek tiek tvarkyti grafinį vaizdą, kad neišduotų, jog jis kurtas paskubom. Juk neretai mažiau poezijoje reiškia daugiau.
Jei įdomu – taip jį perskaičiau:
*
tavo žvaigždė
švystelėjo
nepastebėta
skaudžiau už atstūmimą
praleista proga
galvą priglausti
apkabinti
ką daugiau turim
jei ne atsineštą šviesą
išdrįsti pasakyti
Eilėraštis pagavo jausmą, kai didžiausias skausmas gimsta ne iš konfliktų ar atviro atstūmimo „siuntimo po velnių“, o iš tylos ir veiksmo trūkumo. Kometa praskrieja akimirksniu, jei nespėjai pamatyti, ji dingo tuštumoje. Taip ir neįvykęs apsikabinimas, nepriglausta galva tampa daug sunkesne našta už bet kokį pyktį, nes atima galimybę patirti tai, kas galėjo būti.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-11-03 09:07:49
Šis tekstas man neatrodo toks stiprus, kaip ankstesni Jūsų tekstai, kuriuos teko skaityti. Norėtųsi gryninti. Ir netgi rašyti mažosiomis raidėmis, šiek tiek tvarkyti grafinį vaizdą, kad neišduotų, jog jis kurtas paskubom. Juk neretai mažiau poezijoje reiškia daugiau.
Jei įdomu – taip jį perskaičiau:
*
tavo žvaigždė
švystelėjo
nepastebėta
skaudžiau už atstūmimą
praleista proga
galvą priglausti
apkabinti
ką daugiau turim
jei ne atsineštą šviesą
išdrįsti pasakyti
Moderatorius (-ė): pavėjui
Sukurta: 2026-11-02 07:33:44
Eilėraštis pagavo jausmą, kai didžiausias skausmas gimsta ne iš konfliktų ar atviro atstūmimo „siuntimo po velnių“, o iš tylos ir veiksmo trūkumo. Kometa praskrieja akimirksniu, jei nespėjai pamatyti, ji dingo tuštumoje. Taip ir neįvykęs apsikabinimas, nepriglausta galva tampa daug sunkesne našta už bet kokį pyktį, nes atima galimybę patirti tai, kas galėjo būti.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2026-11-01 13:39:43
Patiko.Sutinku- kiek pats duodi šviesos, tiek ir gauni.