Teksto sumanymas pagauti ir išlaikyti katino perspektyvą: regėjimą, uoslę, mąstymą, išskaičiavimus ir reakciją į žmogaus pasaulį.  Juntamas katino charakteris: nepriklausomas, smalsus, truputį užsispyręs, bet kartu jaučiantis ryšį su šeimininke. Katinas puikiai žino visas namų taisykles (kad negalima lipti ant stolo ar eiti į miegamąjį), tačiau sąmoningai jas pažeidžia, stebėdamas šeimininkės ribas ir reakcijas.

„...kur zujo vakaro mašinos, bei...“ ---> prieš bei kablelis nededamas.

„Tingiai liežuviu apsiprausė akis, ūsus, dar kvepiančius pusryčiais ir lyg dėjo galvą atgal ant minkšto ir šilto gulto krašto, bet už neilgos sekundės persigalvojo...“ ---> Sakinys prasideda be veiksnio. Kadangi prieš tai buvo kalbama apie tamsą ir žvaigždes, pirmoje eilutėje verta trumpai įvesti veiksnį „Katinas tingiai liežuviu apsiprausė...“ arba „Atsimerkęs jis tingiai liežuviu apsiprausė...“.

„...bet jau už neilgos sekundės...“ ---> geriau: „po kelių akimirkų“ arba „po sekundės“. 


„Trakštelėjo atidaromos skardinės dangtis ir į dubenį drėbtelėjo šlapio ėdalo.“ --- vėl prieš tai buvęs sakinys yra apie katiną, reikėtų keisti „Trakštelėjo atidaromos skardinės dangtis ir į dubenį dribtelėjo...“.

„...link jo...“ ---> jo link.

„Pažiūrėjo į šeimininkę. Lyg nupėdino tarp kėdžių kojų...“ ---> žodis „lyg“ čia keistai kabo. Geriau: „Tada nupėdino tarp kėdžių kojų...“.

„Uostinėjo vakarienės likučius, kvepiančius nuo jos lūpų, barzdos.“ ---> žodis „barzda“ moteriai nelabai tinka. Geriau vartoti „smakro“ arba „lūpų, veido“.