Geras! Čia tai tikra skaitmeninė – būtiškoji odisėja, kurioje „Žalgirio“ mūšis perkeliamas tiesiai į startuolio stendą, o laumės bando „cancel’inti“ influencerius! Tokio kultūrinio kokteilio net pats Donelaitis po dviejų puodelių mėtų arbatos nebūtų sugalvojęs.

Kūrinio idėja – nepaprastai gyva. Kalbos „užteršimo“ ir tradicijos / modernumo konflikto tema Lietuvoje visada aštri. Tai, kad „startupininkas“ bando monetizuoti laumių verpalus, o aitvaras prisistato kaip „gamtos sukurtas algoritmas“, yra tiesiog puikios, originalios satyros blyksniai.

Kūrinio milžiniškas tūris. Jau maniau, kad nebeįstengsiu tęsėti iki galo... Maždaug nuo vidurio (ties 12–15 strofa) mintys pradeda kartotis. Sutrumpinus kūrinį dvigubai (palikus tik pačias aštriausias, šmaikščiausias strofas), meninė jėga išaugtų keleriopai. Tekste verkiant reikia iškirpti besikartojančius ginčus apie „baterijas, coin'us ir lašinius“, kad išliktų tik patys stipriausi satyriniai blyksniai!

Rimo principas čia atsitiktinis (vietomis yra, vietomis nėra).