← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/104271

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2026-07-21 14:19:34

Kad taip dažniau klūpotume...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2026-07-14 11:13:19

Smagu lankytis miške. Uogos vilioja, o dar tyliai ošiantys medžiai, paukščių čiulbesys... Tikra atgaiva.

Moderatorius (-ė): pavėjui

Sukurta: 2026-07-13 12:34:59

Žodis klūpau pirmame haiku įgyja dvigubą prasmę: fizinį (renkant žemas miško uogas) ir dvasinį (atgailą, dėkingumą, pagarbą gamtai).Na, o antrajame tai nebe romantiškas buvimas gamtoje, tai realus, apčiuopiamas darbas ir gyvenimas. Guminiai batai čia nesugadina „iš džiaugsmo klūpančio“ subjekto paveikslo, o priešingai, padaro jį tikrą, gyvą ir žemišką. 

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2026-07-13 08:34:16

Tikra miško magija...
Klūpau iš džiaugsmo... berenkant uogas ir kad jų, matyt, gausu, ir iš dėkingumo už miško ramybę, atgaivą, dosnumą. Pirmoji eilutė ypatinga.

O grįžus iš miško, lieka žemiški dalykai –

Guminiai batai.
Pamiršau paguldyti.
Ar išdžius rytojui?


Ar išdžius rytojui? – rūpestis dėl batų natūraliai pratęsia miško temą – trauką sugrįžti ten, kur jautiesi gyva. Tačiau ir nesiejant su mišku, šis haiku šaunus, stipresnis tuo, kad po praktišku klausimu slypi ir potekstė, tartum – ar būsiu pasiruošusi / - ęs rytojaus keliui?