Drąsus šuolis pradėti nuo mirties kaip „senovinės fotografijos“ (labai taikli ir kiek šiurpi metafora) ir baigti vaikiškai spalvingu „Didžiuoju Rifu“. Čia atsiranda gyvas prieštaravimas, kuris ir daro poeziją poezija – mes neigiame tuštumą, nors būgnai mus į ją gena.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2026-05-08 14:47:17
Drąsus šuolis pradėti nuo mirties kaip „senovinės fotografijos“ (labai taikli ir kiek šiurpi metafora) ir baigti vaikiškai spalvingu „Didžiuoju Rifu“. Čia atsiranda gyvas prieštaravimas, kuris ir daro poeziją poezija – mes neigiame tuštumą, nors būgnai mus į ją gena.