Kūrinys slegia savo svoriu, bet kartu ir žavi savo negailestingu skaidrumu. Čia nėra jokio poetinio pudravimo. Tarsi dvasinio „perdegimo“ dokumentas. 

galvoju Ar ne pats tenai kabu – raktas, atrakinantis būties labirintą...
Labai stiprus tekstas, plukdantis vizijos link: Kokia tikimybė Kad visi sukrisim į puikų paveikslą...
Sausros ir šaltinio paralelė – amžinasis gyvybės bangavimas – lyg dieviškųjų dausų vėjelis nuneš ten, kur mūsų amžinoji stotelė. 
Daug minčių aplankė perskaičius.