Eilėraštis pasakoja apie archajiško tikėjimo sargą, paskutinįjį savo genties (ar klano) atstovą, kuris lieka ištikimas senajam dievui modernėjančiame pasaulyje. Tačiau kūrinyje suplakamas geografinis skirtingų vietovių kokteilis, manau, tai nėra gerai. Penktoji strofa gerai perteikia svetimą, žmogui priešišką aplinką, kuri saugo dievą geriau nei bet kokios sienos.