Uždengti veidrodžiai – senas paprotys mirus žmogui, kad siela nepasiklystų atspindžiuose. Tai tampa metafora baimei pamatyti savo tikrąjį vidų, kuriame sukauptas ne tik tavo, bet ir protėvių šaltis. Basos kojos einančios kalnais kaulelių, iš duonos rutuliukų rožančius, rašyti ant beržo tošies žodžius – šiurpūs, istoriškai tikri istoriniai įvykiai. Pabaigoje dabartinis skausmas, kad ir koks aštrus jis būtų, yra tik mažas taškas begalybėje.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-04-02 07:52:12
Nuo pradžios iki pabaigos stipru ir vientisa.
Moderatorius (-ė): pavėjui
Sukurta: 2026-04-01 10:36:57
Uždengti veidrodžiai – senas paprotys mirus žmogui, kad siela nepasiklystų atspindžiuose. Tai tampa metafora baimei pamatyti savo tikrąjį vidų, kuriame sukauptas ne tik tavo, bet ir protėvių šaltis.
Basos kojos einančios kalnais kaulelių, iš duonos rutuliukų rožančius, rašyti ant beržo tošies žodžius – šiurpūs, istoriškai tikri istoriniai įvykiai. Pabaigoje dabartinis skausmas, kad ir koks aštrus jis būtų, yra tik mažas taškas begalybėje.