auksinis spindulys jungties –
visatoj ima tirpti... — kaip gražiai pasakyta apie brangią ir skaudžią akimirką.
Nežinai, kada tą lūžį prieisi, kai pereini į kitą realybę… Tiesiog priminė tai, kas išgyvenama – dvasingai, nuosekliai, taikliai ir paliečiančiai. Tik pritariu pavėjui.
Kokia plonytė riba tarp būties ir nebūties... Auksinis spindulys tarsi šviesos tiltas, vedantis į tirpimą visatoje. Skaudus šešėlio bučinys – geliantis priminimas apie tai, kas negrįžtama. Gilus, bet filosofiškai skaidrus kūrinys apie akimirką, kai žmogus tampa nebe daiktu, o šviesa ir garsu, ištirpstančiu didžiojoje upėje.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2026-03-28 06:40:51
auksinis spindulys jungties –
visatoj ima tirpti... — kaip gražiai pasakyta apie brangią ir skaudžią akimirką.
Nežinai, kada tą lūžį prieisi, kai pereini į kitą realybę… Tiesiog priminė tai, kas išgyvenama – dvasingai, nuosekliai, taikliai ir paliečiančiai. Tik pritariu pavėjui.
Moderatorius (-ė): pavėjui
Sukurta: 2026-03-27 14:41:01
Kokia plonytė riba tarp būties ir nebūties... Auksinis spindulys tarsi šviesos tiltas, vedantis į tirpimą visatoje. Skaudus šešėlio bučinys – geliantis priminimas apie tai, kas negrįžtama. Gilus, bet filosofiškai skaidrus kūrinys apie akimirką, kai žmogus tampa nebe daiktu, o šviesa ir garsu, ištirpstančiu didžiojoje upėje.