Poetiška literatūrinė pasaka. Galima dalykas, kad dabartiniai vaikai ne visi suprastų tokią istoriją. Tačiau kūrinys savotiškai gražus, iš tiesų poetiškas. Įprastose pasakose yra gana mažoka poezijos elementų. Jose – įprasta proza. Tačiau vaikams, kurie jautresni ir poezijos tikrai nesibaido, manau, toks kūrinys tikrai patiks, nes iš tiesų yra dalykų, kurie skatina susimąstyti. Kaip suprantu, pasaka su aiškiai išdėstytomis mintimis, tai žanras per kokią nors nedviprasmišką istoriją perteikianti aiškias mintis būtent per pasakojimą, o ne poetiką. Tačiau galimas ir toks variantas – mintys išreiškiamos per poetiškai sutvarkytus sakinius, tarp kurių paskendęs kūrinio siužetas. Jei kūrinys adresuotas jaunesnio amžiaus vaikams, manau, reikia būti atsargiems, nes kūrinio užtaisas turi būti konkretus su aiškia potekste tam, kad vaikai pakankamai aiškiai „pagautų“ minties giją. Tačiau šiuo atveju tekstas vis viena įdomus, bent jau suaugusiems, o geriausiu atveju ketvirtokams ar penktokams, ar netgi vyresniems.
Labai graži Kalėdinė istorija, melodingai tekanti poetiška kalba ir paliečianti širdį – švelniai praskleidžia Kalėdinį sakralumą ir tarsi atveria šviesos bei poezijos ilgesį.
Sužavėjo žibintas kaip širdies aliuzija, kuris švyti tada, kai jaučia, kad yra reikalingas, ir gęsta tada, kai jo paskirtis išpildyta – taip, kaip ir širdis švyti ne tada, kai gauna, o tada, kai duoda. Taip taikliai parinktas vaizdinys – žibintas su savąja šviesa viduje.
Kelios pastabos kai kuriuose sakiniuose:
Jame gyveno mergaitė, vardu Elzė – maža, tyli, su rankomis, kvepiančiomis cinamonu ir popieriaus drožlėmis... „... gyveno... su rankomis, kvepiančiomis...“ keistokai suskamba (… kurios rankos kvepėjo cinamonu ir…);
… kai sniegas buvo toks purus, kad minkštai čiuptelėdavo kulkšnių…
Veiksmažodžiai, reiškiantys prisilietimą ar sugriebimą (čiupelėti, griebti, liesti), paprastai valdo galininką (… sniegas buvo toks purus, kad minkštai čiuptelėdavo kulkšnis}.
- Kodėl gesi? – paklausė ji. Jei tai būsimasis laikas – taip, bet jei tai esamasis laikas – Kodėl gęsti?
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2025-12-13 15:51:25
Ačiū... Buvo malonu paskaityti.
Moderatorius (-ė): Tikras Dearnis
Sukurta: 2025-12-10 11:44:36
Poetiška literatūrinė pasaka. Galima dalykas, kad dabartiniai vaikai ne visi suprastų tokią istoriją. Tačiau kūrinys savotiškai gražus, iš tiesų poetiškas. Įprastose pasakose yra gana mažoka poezijos elementų. Jose – įprasta proza. Tačiau vaikams, kurie jautresni ir poezijos tikrai nesibaido, manau, toks kūrinys tikrai patiks, nes iš tiesų yra dalykų, kurie skatina susimąstyti. Kaip suprantu, pasaka su aiškiai išdėstytomis mintimis, tai žanras per kokią nors nedviprasmišką istoriją perteikianti aiškias mintis būtent per pasakojimą, o ne poetiką. Tačiau galimas ir toks variantas – mintys išreiškiamos per poetiškai sutvarkytus sakinius, tarp kurių paskendęs kūrinio siužetas. Jei kūrinys adresuotas jaunesnio amžiaus vaikams, manau, reikia būti atsargiems, nes kūrinio užtaisas turi būti konkretus su aiškia potekste tam, kad vaikai pakankamai aiškiai „pagautų“ minties giją. Tačiau šiuo atveju tekstas vis viena įdomus, bent jau suaugusiems, o geriausiu atveju ketvirtokams ar penktokams, ar netgi vyresniems.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-12-06 22:20:02
Rašymo idėjų netrūksta. O tai ypač svarbu. Gramatikos ir stiliaus klaidos pataisomos. Įdomu skaityti.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-12-06 15:51:58
Labai graži Kalėdinė istorija, melodingai tekanti poetiška kalba ir paliečianti širdį – švelniai praskleidžia Kalėdinį sakralumą ir tarsi atveria šviesos bei poezijos ilgesį.
Sužavėjo žibintas kaip širdies aliuzija, kuris švyti tada, kai jaučia, kad yra reikalingas, ir gęsta tada, kai jo paskirtis išpildyta – taip, kaip ir širdis švyti ne tada, kai gauna, o tada, kai duoda. Taip taikliai parinktas vaizdinys – žibintas su savąja šviesa viduje.
Kelios pastabos kai kuriuose sakiniuose:
Jame gyveno mergaitė, vardu Elzė – maža, tyli, su rankomis, kvepiančiomis cinamonu ir popieriaus drožlėmis...
„... gyveno... su rankomis, kvepiančiomis...“ keistokai suskamba (… kurios rankos kvepėjo cinamonu ir…);
… kai sniegas buvo toks purus, kad minkštai čiuptelėdavo kulkšnių…
Veiksmažodžiai, reiškiantys prisilietimą ar sugriebimą (čiupelėti, griebti, liesti), paprastai valdo galininką (… sniegas buvo toks purus, kad minkštai čiuptelėdavo kulkšnis}.
- Kodėl gesi? – paklausė ji. Jei tai būsimasis laikas – taip, bet jei tai esamasis laikas – Kodėl gęsti?