akies krašteliu… taip atsargiai, taip jautriai į prisiminimus, į tuos pačius kelius, nueitus išgyvenant tuomet patirtį vienaip, o paskui, toje besisukančioje laiko spiralėje, kai keliautojas jau kitoks – galbūt vertinant kitaip, gal per susitaikymą su praeitimi arba ne… Labai subtilus haiku, ne tik apie kelionę ar ilgesį, bet ir įtraukiantis į savastį – apie savęs matymą per laiko sluoksnius... ir kaip dera su nuotrauka – toje šviesoje, kur lietaus ar rasos lašeliai vos vos laikosi ant šakelių, lyg ašaros ant ribos…
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-10-09 09:27:02
akies krašteliu… taip atsargiai, taip jautriai į prisiminimus, į tuos pačius kelius, nueitus išgyvenant tuomet patirtį vienaip, o paskui, toje besisukančioje laiko spiralėje, kai keliautojas jau kitoks – galbūt vertinant kitaip, gal per susitaikymą su praeitimi arba ne… Labai subtilus haiku, ne tik apie kelionę ar ilgesį, bet ir įtraukiantis į savastį – apie savęs matymą per laiko sluoksnius... ir kaip dera su nuotrauka – toje šviesoje, kur lietaus ar rasos lašeliai vos vos laikosi ant šakelių, lyg ašaros ant ribos…
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2025-10-09 00:27:16
Teks viską pradėti iš naujo