Rytojus niekada neateina… bet ir dabartis atrodo kaip įtemptas balansavimas
tarp ramybės, priimant ją kaip
vienintelę tikrovę, ir baimės dėl nebūties.
Nuosekliai, ypač svariom metaforom, kaip „virvė virš prarajos“, „akmenys krenta į tą pačią upę“, vedama iki to suvokimo ir įtikina — amžinas egzistencinis nerimas.
Vieni savaitės dienas ant pirštų skaičiuoja, kiti maudosi laiko sąvokoje kaip bekraščiame dabar... Ar tikrai praeities ir ateities nėra, vien tik mumyse įsitaisęs miražas?..
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-10-04 10:35:00
Rytojus niekada neateina… bet ir dabartis atrodo kaip įtemptas balansavimas
tarp ramybės, priimant ją kaip
vienintelę tikrovę, ir baimės dėl nebūties.
Nuosekliai, ypač svariom metaforom, kaip „virvė virš prarajos“, „akmenys krenta į tą pačią upę“, vedama iki to suvokimo ir įtikina — amžinas egzistencinis nerimas.
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-10-02 13:49:48
Vieni savaitės dienas ant pirštų skaičiuoja, kiti maudosi laiko sąvokoje kaip bekraščiame dabar... Ar tikrai praeities ir ateities nėra, vien tik mumyse įsitaisęs miražas?..
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2025-10-02 07:51:32
Požiūris įbridus, įkritus, išskridus. Talpi vaizdinga filosofija.