Gražiai sutelktas tekstas apie laiką, kaip nuolat besikeičiančią stichiją ir tuo pačiu – meilę, subtiliai sutampančią permaininga prigimtimi. Kontrastai – atmezga ir užveržia, užpučia ir įpučia, nurašo ir prikelia, kol galiausiai subalansuoja visas išdrikusias mintis – ir sukuria gyvą, paradoksalų laiko veidą.o netikėtai atklystantis jausmas subtiliai ir prasmingai užbaigia eilėraštį. Kaip visad, išgryninta, erdvu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-09-08 06:45:38
Gražiai sutelktas tekstas apie laiką, kaip nuolat besikeičiančią stichiją ir tuo pačiu – meilę, subtiliai sutampančią permaininga prigimtimi. Kontrastai – atmezga ir užveržia, užpučia ir įpučia, nurašo ir prikelia, kol galiausiai subalansuoja visas išdrikusias mintis – ir sukuria gyvą, paradoksalų laiko veidą. o netikėtai atklystantis jausmas subtiliai ir prasmingai užbaigia eilėraštį. Kaip visad, išgryninta, erdvu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2025-09-06 18:48:55
Plati filosofija gyvenimiškose įžvalgose..
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2025-09-06 08:58:11
Jis - laikas, vėjas, jausmas, ilgesys.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-09-05 22:51:56
Labai subtilu ir tai tikras pasakojimas. Giminiška žodžio šaknis pasikartoja sakinyje. Laikas atriša visus mazgelius. Užpučia ir įdega iš niekur.