Perteikta taip vaizdingai, kad išgirsti... Obelis čia kaip gyva liudininkė – ir laiko, ir sodininko, kurio nebėra, bet obelies šlamesyje gyvena prisiminimas... šlamesio rapsodija apie vienatvę, kur vėjas – amžinas dirigentas...
Tekste būtąjį laiką paversčiau esamuoju laiku – liktų ir stabtelėjimas akimirkai, ir amžinumas.
Žodžiais sukuriamas vaizdas. Ir net įgarsinamas. Terminas dinamika man kiek disonuoja poezijoje kaip terminas. Kartais nuščiuvęs vėjas šūkteldavo...
Kliūva taip išmėtytos eilutės, jos blaško dėmesį, nors gal autorė stengėsi kažką itin išryškinti. O gal ir ne.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-09-08 07:12:11
Perteikta taip vaizdingai, kad išgirsti... Obelis čia kaip gyva liudininkė – ir laiko, ir sodininko, kurio nebėra, bet obelies šlamesyje gyvena prisiminimas... šlamesio rapsodija apie vienatvę, kur vėjas – amžinas dirigentas...
Tekste būtąjį laiką paversčiau esamuoju laiku – liktų ir stabtelėjimas akimirkai, ir amžinumas.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2025-09-06 08:54:57
Jautri giesmė. Ačiū. Ji – ne viena, ji – raudonų obuolių mama.
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-09-05 21:22:03
Žodžiais sukuriamas vaizdas. Ir net įgarsinamas. Terminas dinamika man kiek disonuoja poezijoje kaip terminas. Kartais nuščiuvęs vėjas šūkteldavo...
Kliūva taip išmėtytos eilutės, jos blaško dėmesį, nors gal autorė stengėsi kažką itin išryškinti. O gal ir ne.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-09-05 15:37:00
Kur buvot dingusi? Visą laiką pažiūrėdavau, ar ko nors neįkėlėte.
Labai patiko Jūsų kūrinys.