Meilė pražysta kaip gėlių žiedadulkės, kurios neša gyvybę.
Lietus nuplauna tuštybę, kad meilė vėl ir vėl skleistųsi kaip žiedadulkių auksas.
Amžinas gyvybės ratas… Žavi autorės jausmų tikrumas ir tas gebėjimas subtiliai sulieti gamtos grožį su prasme, tuo, kas tikra.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Giaušė
Sukurta: 2025-09-05 20:34:15
Labai patiko. Toks tęstinuma iki begalybės rodos. Paukščiai paliko lizdus žiemai ar būsimai kartai…
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-09-03 08:23:46
Meilė pražysta kaip gėlių žiedadulkės, kurios neša gyvybę.
Lietus nuplauna tuštybę, kad meilė vėl ir vėl skleistųsi kaip žiedadulkių auksas.
Amžinas gyvybės ratas… Žavi autorės jausmų tikrumas ir tas gebėjimas subtiliai sulieti gamtos grožį su prasme, tuo, kas tikra.
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-09-03 08:22:03
lietus ateina iš ten
kur supasi nuogirdos blyškios
užkliūva jis už minties
apie sausrą pernykščią
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-09-02 18:28:57
Matavimo vienetai. Poezijoje gyvena netikėčiausi dalykai. Pasaulį išmatuoti, meilę paversti matu. Tuo poezija ir yra ypatinga.