Eilėraštis nuoširdus, beveik kaip malda ar pažadas motinai, su aiškia emocine intencija – tai dedikacija mamai, kurioje susipina pagarba ir rūpestis.
Poetinės metaforos gana paprastos, bet veiksmingos: „nurinksiu šiukšles nuo tako“ – tai noras palengvinti mamos kelią, „žvaigždes danguje paliksiu“ – noras išsaugoti grožį ir amžinumo pojūtį.
Visi eilėraščiai, skirti mamoms, yra labai asmeniški, todėl dažniausiai nesinori jų net kritikuoti, bet vis tik išdrįsiu išsakyti savo nuomonę kaip skaitytojo iš šalies.
1.
Forma ir ritmo trūkumas. Norėtųsi daugiau muzikalumo.
---
mamai
aš nurinksiu šiukšles, mama,
tau nuo tako,
kad eitum galvą iškėlus aukštai.
ir žvaigždes danguje paliksiu –
tegul kaba,
kad jomis gėrėtumeis amžinai.
daugiau pažadėti negaliu nieko.
nieko pats daugiau neturiu –
tik širdį krūtinėje,
kuri plaka,
lėtai,
už tave,
už mano vaikus.
---
2.
Kai kurios frazės, pvz., „nieko pats daugiau neturiu“, – per daug tiesioginės, be poetinės įtampos. Eilėraštis tiesiogiai įvardija jausmus („už tave“, „už mano vaikus“), o norėtųsi subtilių metaforų ar jutiminių detalių: šviesos, kvapo, lytėjimo, garso.
Paskutinė eilutė galėtų būti smūginė, daugiasluoksnė. Dabar ji labiau prozinė. Galėtų būti ryškesnė emocinė kulminacija pabaigoje, kad paskutinis sakinys būtų kaip stiprus ilgesio akcentas.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ponas vargšas
Sukurta: 2025-08-22 20:59:30
Eilėraštis nuoširdus, beveik kaip malda ar pažadas motinai, su aiškia emocine intencija – tai dedikacija mamai, kurioje susipina pagarba ir rūpestis.
Poetinės metaforos gana paprastos, bet veiksmingos: „nurinksiu šiukšles nuo tako“ – tai noras palengvinti mamos kelią, „žvaigždes danguje paliksiu“ – noras išsaugoti grožį ir amžinumo pojūtį.
Visi eilėraščiai, skirti mamoms, yra labai asmeniški, todėl dažniausiai nesinori jų net kritikuoti, bet vis tik išdrįsiu išsakyti savo nuomonę kaip skaitytojo iš šalies.
1.
Forma ir ritmo trūkumas. Norėtųsi daugiau muzikalumo.
---
mamai
aš nurinksiu šiukšles, mama,
tau nuo tako,
kad eitum galvą iškėlus aukštai.
ir žvaigždes danguje paliksiu –
tegul kaba,
kad jomis gėrėtumeis amžinai.
daugiau pažadėti negaliu nieko.
nieko pats daugiau neturiu –
tik širdį krūtinėje,
kuri plaka,
lėtai,
už tave,
už mano vaikus.
---
2.
Kai kurios frazės, pvz., „nieko pats daugiau neturiu“, – per daug tiesioginės, be poetinės įtampos. Eilėraštis tiesiogiai įvardija jausmus („už tave“, „už mano vaikus“), o norėtųsi subtilių metaforų ar jutiminių detalių: šviesos, kvapo, lytėjimo, garso.
Paskutinė eilutė galėtų būti smūginė, daugiasluoksnė. Dabar ji labiau prozinė. Galėtų būti ryškesnė emocinė kulminacija pabaigoje, kad paskutinis sakinys būtų kaip stiprus ilgesio akcentas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-08-22 10:20:05
Tokia meilė Mamai autoriui daro didžiulę garbę.