Beribis laikas ir ribotas žmogaus protas bei juos jungianti upė, pradžioje ir pabaigoje įtekanti į eilėraštį, išlaisvina, suteikia erdvės, net jeigu tai tik vaizduotės pramanai. Amžinoji priešprieša tarp juodo ir balto – Makbeto šleifas laike – irgi stiprina minties krūvį. Sunkus ir įdomus tekstas kitame matavime...

Mes atėjome į žemę tikriausiai ne kekšių linksminti.
Pažvelkime į Gamtą: augalai sugeria Saulės skleidžiamą šviesą ir energiją ir transformuoja ją į gėles ir vaisius, dovanodami pasauliui grožį ir maistą..
Mes taip pat galime transformuoti dvasinę energiją į mintis, žodžius ir veiksmus, kurie pripildo šį pasaulį Meile, Santarve ir Vienybe. Tai mūsų svarbiausia Misija. Kol jos atlikome privalome gyventi.
Dievas iš sunkių padėčių išeitį visada palieka. To nereikia pamiršti ir savo smegenis pamankštinti. Nevalia net galvoti nesąmonių. Tepadeda Jums Dievas!
Vien pozityvo!