Nelengvai pasiduodantis eilėraštis – tarsi mįslė, kurią, norint įminti, reikia lėtai perskaityti kelis kartus ir pamąstyti.
Galbūt tai apie mėginimą sugrįžti ar prisiliesti prie to, ko galbūt niekada nebuvo, bet vis tiek gyvena žmoguje – kaip troškimas, kaip sapnas, kaip ilgesys.
Kaip dažnai, subtilus vidinis monologas egzistencinėje nuotaikoje kartu su nežinomybės ir laikinumo nuojauta. Trapumo pojūtį jautriai iššaukia tokie įvaizdžiai kaip vėjas plaukuose, ryto rasa, šviesa veide, kūnas – tarsi atverta pajūrio kriauklė. Skaitau ir medituoju kartu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ponas vargšas
Sukurta: 2025-08-03 14:30:26
Nelengvai pasiduodantis eilėraštis – tarsi mįslė, kurią, norint įminti, reikia lėtai perskaityti kelis kartus ir pamąstyti.
Galbūt tai apie mėginimą sugrįžti ar prisiliesti prie to, ko galbūt niekada nebuvo, bet vis tiek gyvena žmoguje – kaip troškimas, kaip sapnas, kaip ilgesys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-08-03 09:10:29
Kaip dažnai, subtilus vidinis monologas egzistencinėje nuotaikoje kartu su nežinomybės ir laikinumo nuojauta. Trapumo pojūtį jautriai iššaukia tokie įvaizdžiai kaip vėjas plaukuose, ryto rasa, šviesa veide, kūnas – tarsi atverta pajūrio kriauklė. Skaitau ir medituoju kartu.