Kaip plačiai išsiskleidžia metafora – turgus, kur ne tik prekiaujama... Juk ten ir pasirinkimai, troškimai, mainai, vilčių pirkimas ir net jų praradimas, galima sakyti – žmogiškojo gyvenimo alegorija, o prekeiviai – kaip sąžinė ar vidinis balsas, kuris padeda rinktis tarp vilčių...
Išties svajonėms nereikia triukšmo, kad jos pildytųsi, tik išlaukti, tylėti, tikėti… Gerai pabaiga sukontrastuoja su šiuolaikiniu pasauliu, kai visos svajonės viešinamos… svajonių turgus ir tuštybės mugė (klasika) – irgi susisiejo.
Šiltas, lengvai įsivaizduojamas ir prasmingas eilėraštis apie svajonių svarbą žmogaus gyvenime.

Žaismingas eilius apie stebuklingą turgų.
Kiekvienas kartais pasvajoja apie stebuklą. Apie sėkmę. Apie pagalbą. Apie supratimą. Apie gerą ir mylintį draugą, kuris padės įveikti negandas ir lengvai atliks tai, kas atrodė neįmanoma. Išgelbės, padės, neleis prapulti: nusišypsos, padrąsins, paaiškins ir viską sutvarkys. Ir viskas bus gerai. Žmogui to reikia.

Toks žaidybiškai (nesakysiu, kad turgiškai) patrauklus tekstas. Bandau save pratinti prie tokio svajonių turgaus, nors iki šiol svajonės man susišaukdavo su muilo burbuliukais...