Šioje dalyje džiazo koncertas, manyčiau, tampa ašimi, apie kurią rezonuoja Rūtos vidinė būsena – po to, kai ji sužino apie savo šaknis ir bando viską susidėlioti. Tačiau susitikimas su Virmantu pabaigoje vėl viską sujaukia, palikdamas paslaptingą užuominą. Pasirinkimas puikus, kaip tik, bet vietoje koncerto aprašymo (ar tarp jo), pagalvojau, būtų įdomiau, kokios mintys ar asociacijos Rutai dėliojasi, jai beklausant džiazo. 

Tekstas sklandžiai liejasi, gyva kalba, net intonacijos atgyja, kaip visad.