gėlių akys kol budi... Nuostabiai jautrus, vidurvasario šviesoje gimęs eilėraštis – čia ir tylus gėrėjimasis, ir dėkingumas, ir laikinumas, ir ilgesys, ir labai gražus lūkestis, kad grožis sugrįš, kad pasaulis vėl prabils dar kartą – šviesa, žole, žodžiu... Žaviuosi.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-07-10 10:46:07
Puikus prašymas, pagyrimas eilėraščiui. Smagiau gyvent net pasidaro.
Vartotojas (-a): ponas vargšas
Sukurta: 2025-07-07 10:04:20
Eilėraščio šviesa susilieja su ilgesiu ir viltimi – ne sentimentaliai, o beveik šnabždesiu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-07-07 06:33:01
gėlių akys kol budi... Nuostabiai jautrus, vidurvasario šviesoje gimęs eilėraštis – čia ir tylus gėrėjimasis, ir dėkingumas, ir laikinumas, ir ilgesys, ir labai gražus lūkestis, kad grožis sugrįš, kad pasaulis vėl prabils dar kartą – šviesa, žole, žodžiu... Žaviuosi.