Tekstas sklidinas potyrinės istorijos. Stiprus lyrinio subjekto ryšys su gamta (medžio kvapo pripildytą kūną, kaip lapas, / nutolęs nuo medžio, palyginimai su paukščiu, balandžiu). Kiekviena strofa savarankiška, tačiau loginė minčių seka kuria nuoseklią visumą: langas į vidų. Skaičiau ir taip, ir kitaip. Ir abu atvejai man artimi.
Žmogaus kūnas pasensta, bet širdis šito dalyko nepripažįsta net žiūrėdama į veidrodį. Jei įžiūri kažką lyg nepažįstamo veidrodyje, tada netiki. Gerai užbaigėte, optimistiškai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-05-06 13:04:19
Tekstas sklidinas potyrinės istorijos. Stiprus lyrinio subjekto ryšys su gamta (medžio kvapo pripildytą kūną, kaip lapas, / nutolęs nuo medžio, palyginimai su paukščiu, balandžiu). Kiekviena strofa savarankiška, tačiau loginė minčių seka kuria nuoseklią visumą: langas į vidų. Skaičiau ir taip, ir kitaip. Ir abu atvejai man artimi.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2025-05-06 05:18:43
Žmogaus būties realybė – įsižiebti, spindėti, degti, smilkti ir išnykti.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-05-05 22:35:00
Žmogaus kūnas pasensta, bet širdis šito dalyko nepripažįsta net žiūrėdama į veidrodį. Jei įžiūri kažką lyg nepažįstamo veidrodyje, tada netiki. Gerai užbaigėte, optimistiškai.