← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/102364

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2025-05-03 22:28:48

Kažkaip kažkaip paskutinė eilutė giliai pesimistinė. Visiškai. Mama trokšta vaikams tik gerovės ir šviesos. Tik nežinau to vieno vingio,
kur naujas kelias prasidės.
 

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2025-05-03 13:00:21

Sakoma, kad sakmėse yra sudėta visa tautų išmintis ir istorija. Mes tikime ir jaučiame, kad yra kažkas daugiau, negu šis žemiškas gyvenimas, kad nors ir nematomos, bet egzistuojančios jėgos mums tikrai daug pagelbsti ir padeda ir vienos iš jų, tai mūsų išjėję artimieji. Jie visuomet šalia — mūsų mintyse, darbuose, sapnuose, maldose, džiaugsme ir visuomet prašo dangaus valdovų padėti mums sunkumuose. 

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2025-05-03 10:58:05

Be galo jautru čia tarp netekties ir gyvenimo troškimo. Švelnu ir skausminga tose paralelėse, kai žinai, kad viskas laikina, liūdesys ir viltis kartu su dvasine šiluma. Tame kalbėjimesi su mama tiek šilumos ir meilės, per gamtą – ilgesys... Labai gražus atsivėrimas. Artima...