Kaip visad, žavi metaforos, kuriomis vaizdai ir vidinė kelionė prisiminimais, ilgesiu, gal net ir sąžine dėl skausmingų pasikeitimų ar nykimo… eina kartu. Vis tik gimtinė — dalis tavęs, nenumaldoma trauka į ten, kur tavo šaknys. Jautrios ir gyvos eilės paliečia ir žadina savus prisiminimus.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-05-06 13:56:25
Toks atviras pokalbis apie tai, kas iki skausmo tikra ir nepakeičiama. Pabaiga – itin stipri.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-05-05 08:08:56
Kaip visad, žavi metaforos, kuriomis vaizdai ir vidinė kelionė prisiminimais, ilgesiu, gal net ir sąžine dėl skausmingų pasikeitimų ar nykimo… eina kartu. Vis tik gimtinė — dalis tavęs, nenumaldoma trauka į ten, kur tavo šaknys. Jautrios ir gyvos eilės paliečia ir žadina savus prisiminimus.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2025-04-26 11:09:21
O, taip... palydėk į tėviškę mane, kada žydi kriaušė seno sodo ir paliki šitam baltume – čia visai kitaip
dangus atrodo...
Miela skaityti.