„Velykų rytas ir neskubanti saulė“

Saulė kėlėsi labai lėtai,
kaip norėdama pasakyti:
„Aš neskubu, ir jūs taip pat
nestresuokite.“


Ši miniatiūra labai patiko, saulė ne tik šviečia, bet ir moko gyventi lėčiau. Velykoms tinka tobulai.

P. S. Ramunės Vakarės pastebėtas klaideles ištaisiau.

Jį nudažė violetiniu,
bet jis vistiek norėjo būti
medis.

Šiame, sakyčiau, alogizme įsivėlė ir klaidelių: vistiek > vis tiek, norėjo būti medis > medžiu (nes tai nėra pastovus būvis).

Jei kiaušinis norėtų būti antimi, tai būtų arčiau tikslo. Bet medžiu? Sukelia abejonių.

Labai filosofiška

Saulė neskuba patekėti, nes jai gėda žiūrėti į kai kuriuos veidmainius, kurie kartą į metus prisimena, kad yra tikintys ir pasirodo per Šv. Velykas, kai atšila oras Vieni ateina į kitus pažiūrėti, kiti - save parodyti... O tokių yra.
Kiaušinis yra vyriškos giminės ir todėl kaip visi vyrai nori būti stipriausias ir nenugalimas. Norėti niekas nedraudžia.
Tikėjimas yra svarbiausias gyvenime, o bažnyčia nebutina. Tikėti ir melstis calima visur.
Pomidoras pamiršo apie žmonių prigimtį, kad žmonėms norisi to, ko nėra. Žmonės pasiruošę net saulę iškeisti į ledą.