Palengvėtų gyvenimas, jei žmonės suvoktų Jėzaus kančių prasmę ir auką:

Gaivi, lyg pavasario vėjas,
Alsuojanti meilės dvasia,
Šviesiausioji šventė artėja
Pasveikinkim ją mintyse,
Sudėkim į maldą karščiausią
Plakimą kiekvienos širdies,
Su Jėzum kartu prisikelkim,
Ir sielas palaima užlies...

Prisikėlimas - viltis, ramybė, pilnatvė. Ačiū. Prasminga.

Tai utopija pakeisti žmonių mąstymą, įpročius tr gyvenimą.

Tai – mūsų gyvenimas
Juk viskas dar įmanoma
Susimąstyti apie tai, kaip mes norime čia gyventi
Bet… mes neturime kito pasirinkimo, tik
Pasiduoti mastymo stereotipų valdžiai
Sunku laužyti įpročius, ir taip patogu
Būti šiuolaikiniais vergais
Ir jau neįmanoma
Gyventi džiaugsme, lygybėje, tiesiog kaip broliai
Mūsų vaikai auga ir nori
Būti apatiškais ir tuščiais firminių “brendų“ vartotojais
Praėjo laikai, kai mes norėjome
Vystyti tokias vertybes, kaip rūpestis kitais ir meilė artimam
Ir mes daliname apdovanojimus, skatinančius
Veidmainiškumą, agresiją, gerbėtrošką
Mes tiesiog nenorime matyti
Štai mūsų devizas
Viltis
Šito daugiau nėra mumyse
Cinizmas
Tai mūsų vienintelis būdas išgyventi
Tokiame pasaulyje suvokimas, kaip stipriai esame susieti
Pasmerktas žlugti
Egocentrizmas, atsainumas ir baimė
Gaubia mus iš visų pusių
O šiluma, pasitikėjimas ir draugo petys
Visa tai jau gilioje praeityje
Suktumo, gobšumo ir išnaudojimo valdžia
Plinta kaip epidemija, apimdama visą visuomenę
“Pamilk artimą savo kaip save patį“
Tai labiausiai nuvalkiota frazė
Ir nėra jokių šansų kažką pakeisti
Tai mūsų gyvenimas. Bet… Mes galime jį apversti
Kartu.