Autorė subtiliai perteikia nuolatinį balansavimą tarp nurimimo ir naujų audrų, tarp kasdienybės ir gilesnio būties prasmės ieškojimo.
… tavasis laikas, kuris nužydi kaip šaka alyvos, prigyjantis skiepely džiaugsmo... Kokia graži metafora laimės akimirkoms, kurios išauga iš kasdienybės, bet neišvengiamai išblėsta.
Eilėraštis su švelnia melancholija, bet jame galima įžvelgti ir viltingą toną – prasmė vis tiek egzistuoja, net jei ji nuolat kinta.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-03-21 12:25:54
Autorė subtiliai perteikia nuolatinį balansavimą tarp nurimimo ir naujų audrų, tarp kasdienybės ir gilesnio būties prasmės ieškojimo.
… tavasis laikas, kuris nužydi kaip šaka alyvos, prigyjantis skiepely džiaugsmo... Kokia graži metafora laimės akimirkoms, kurios išauga iš kasdienybės, bet neišvengiamai išblėsta.
Eilėraštis su švelnia melancholija, bet jame galima įžvelgti ir viltingą toną – prasmė vis tiek egzistuoja, net jei ji nuolat kinta.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-03-18 13:52:45
Labai puikiai išsakyta ir turi tokį poveikį — kalbėti skaitančiojo širdžiai, labai.