← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/102064

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): žemaitukė

Sukurta: 2025-01-30 15:53:07

Ir aš norėčiau žemėje taikos,

Tai kiek dar žmonija mažų aukos?


Krauju patręštos jau rugienos,


Duona užaugusi kraujuos...


Te springsta plėšrios hienos.


  

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2025-01-30 09:30:52

Kiekvienas paukštis žino, kur sukti lizdą.
Susiradęs lizdą jis parodo, kad supranta savo paskirtį.
Nejaugi žmogus, protingiausias iš visų kūrinių, nesuvokia to,
 ką žino paukštis – savo gyvenimo paskirties. (Kinų išmintis)

Ar mes suvokiame dvasinę vienybę? Ar suprantame, kad visus žmones jungia dieviškasis pradas? Ne, mes dar nepajėgiame suprasti. Nors būtent šis supratimas suteiktų mums tikrąją laisvę ir gerovę. Nebūsime laisvi nei laimingi, kol nesuvoksime dvasinės žmonių vienybės. Jei žmonės pripažintų šią pagrindinę krikščionybės tiesą, žmonių gyvenimas pasikeistų, pasikeistų santykiai. Skriaudos, įžeidimai, prievartos aktai, kurie dabar atrodo įprasti gyvenime, būtų nepriimtini ir keltų pasibjaurėjimą. Taip mums dar reikia daug  ką pažinti, bet ne rojų ir pragarą, o žmogiškosios sielos gelmes – tos sielos, kuri mumyse gyvena. (Viljamas Eleris Čeningas).