Padainuokim

Aš mylėjau tave tau nežinant,
Tau nežinant tave aš myliu,
Mano meilė  plati kaip žvaigždynai,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.

Ar mylėjai mane nežinojau,
Ar mylėsi paklausti bijau,
Eisiu eisiu, rugsėjui lašnojant
Į tave, kaip lig šiolei ėjau.

Vėlu vakarą, rudenį pilką
Tavo balsas per rūką aidės,
Šauks į kelią, į tolimą ilgą,
Pasitiks ir per naktį lydės.

Ir mylėsiu tave tau nežinant,
Meilė ves tuo dulkėtu keliu,
Amžina ir  plati kaip žvaigždynai,
Kaip žydėjimas lauko gėlių...

Pasaulis ant sūpynių supas ... Gražu.

Ana tau nusišypso kukliai,
Raina akim iš toli merkia.;O)

Jei dar „Remarkoje“ gero vyno taurė, tai bus dar geriau.