saulėgrįža
greituoju traukiniu
tolsta į obuolio raudonį,
į spiečiais krentančias žvaigždes,
lengvutį ūką, šalavijo krūmą,
pirmas šalnas...
<<<<>>>>

Šita vieta – skaityk ir džiaukis!

Labai gražu. Taip jausmingai, taikliai pasakyta apie laiko nenumaldomą bėgsmą. 
Labai.

Va, tiek to laukimo...
laikinumas, kai saulė rieda  rudeniop ir tuoj liks tik
puokštės kvapas, o po to - tik ilgesys... tik laukimas.
Skaitai apie ilgesį, o taip skaidru, lengva.
 

Romantiškas atsivėrimas, giedra, miela. Išskyriau viduriuką kaip miniatiūrą:

ak,
saulėgrįža
greituoju traukiniu
tolsta į obuolio raudonį,
į spiečiais krentančias žvaigždes,
lengvutį ūką, šalavijo krūmą,
pirmas šalnas…

Kokia graži potekstė į švelnų rudenėjimą!