Kiekvienoje atskiroje eilutėje kaip sutelktai ir iškalbingai nušvinta vis kita būsena, o čia pat ir (at)pažinimas savojo, tikrojo AŠ, o visuma — kaip nueitas išminties kelias, išgryninta buvimo prasmė susitelkti į čia ir dabar … veržtis į gelmę, apkabinti seklumą ir niekam nepakartojama šypsena dėkoti lemčiai už nuogirdas apie tyrą ir tikrą ESU — suskamba kaip gražiausia gyvenimo poezija, kaip siekiamybė…
Žavingas įrašas.