Žydėjimas per skausmą... Kiekviena eilutė čia svarbi, prasminga, taip išgyventai, įtaigiai ir nenutrūkstamai pildosi, pasiekia širdį ir net guodžia...

O juk pakanka spindulio jausmingo,
Kurs atvėrė sielą,
Kad tas žydėjimas tavy iki mirties klestėtų,
Aptvarstytų ir gydytų išsiskyrimo gėlą.

Eilės, stiprinančios dvasią.

Pavasarį žydėjimas yra unikalus stebuklas, turintis magišką galią.
Žiedas savyje sukaupęs tiek grožio ir energijos tiesiog negali žydėti uždaroje erdvėje ir privalo ją transformuoti.
Su žiedais ir mes tarsi pražystam.