Paršelis svojoja, skraido, mokosi, liūdi
–- pasakoje paprasta, gyvenime sudėtingiau, labai svarbu neatimti sparnų iš svajoklių.
Beveik visą savo gyvenimą gyvenau kaimę, deja paršės kaip ir gaidės ar šunės nesutikau – kaime augo kiaulaitės, vištytės, kalytės. Pasaka yra pasaka, Jūsų valia vadinti herojus savaip. 
Ir aš vaikystėje svajonėse skraidžiau. Ačiū už priminimą.