Apsnigtoj pily svajonių bokštai tviska,
Norų durys, sienos iš vilčių,
Į rytojų eiti laumės juosta riša-
Praeitin sugrįžti – nebeliks kelių!
 
Prabėgo pro šalį kaip marių vilnis
Gyvenimas  ir viesulai,
Ir rodos šiandieną, kad buvo tai vis
Tik jaukūs ir gražūs sapnai.(X)