Labai brandus ir išjaustas kūrinys....
Ilgesys žmogų lydi nuo vaikystės iki mirties. Kūdikis ilgisi mamos švelnių rankų. mirties valandą norime, kad mus kas nors palaikytų už.rankos, kad neprarastume drąsos.
Kažkas yra pasakęs: Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. Argi ne taip? Norime to, ko neturime. To, ką turime, nevertiname – įprantame, kad kitaip ir negali būti. Kol netenkame. Tada tampame išmintingesni, kurį laiką….Bet žmogus toks jau netobulas. Greit viską pamirštame ir vėl sukasi tas pats ratas iš naujo…
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-11-10 11:45:53
Labai brandus ir išjaustas kūrinys....
Ilgesys žmogų lydi nuo vaikystės iki mirties. Kūdikis ilgisi mamos švelnių rankų. mirties valandą norime, kad mus kas nors palaikytų už.rankos, kad neprarastume drąsos.
Kažkas yra pasakęs: Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. Argi ne taip? Norime to, ko neturime. To, ką turime, nevertiname – įprantame, kad kitaip ir negali būti. Kol netenkame. Tada tampame išmintingesni, kurį laiką….Bet žmogus toks jau netobulas. Greit viską pamirštame ir vėl sukasi tas pats ratas iš naujo…
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2023-11-10 09:23:40
Viskam savo laikas - ilgesiui taip pat. Ačiū