Nostalgiškos eilės.
Vaikystės prisiminimai mūsų nepalieka, kai mums būna liūdna ir ilgesys kankina, mes bėgame prie jos lyg prie šaltinio, kur pasisemiame stiprybės...
Kai kelio atgal nebėra, reikia ramiai priimti savo praeitį. Juk jos jau nebėra. Reikia išlaisvinti savo širdį nuo jausmų ir negadinti jais šiandienos. Geriau jau būti savo praeities draugu, o ne įkaitu ir prisiminti, kad į tą patį tekantį vandenį antrą kartą vis vien neina įbristi.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-10-22 20:00:26
Nostalgiškos eilės.
Vaikystės prisiminimai mūsų nepalieka, kai mums būna liūdna ir ilgesys kankina, mes bėgame prie jos lyg prie šaltinio, kur pasisemiame stiprybės...
Kai kelio atgal nebėra, reikia ramiai priimti savo praeitį. Juk jos jau nebėra. Reikia išlaisvinti savo širdį nuo jausmų ir negadinti jais šiandienos. Geriau jau būti savo praeities draugu, o ne įkaitu ir prisiminti, kad į tą patį tekantį vandenį antrą kartą vis vien neina įbristi.