Bet vieną dieną viskas pakito. Nežinia kodėl. Gal visi susiprato, tapo atsakingi, nustojo abejoti, ėmė pasitikėti. Dabar sunku pasakyti, bet pokytis buvo staigus ir negrįžtamas. Dingo ginčai, politiniai debatai, intrigos, apgavystės, susitarimų laužymai ir taip toliau. Visi staiga nusprendė, kad vienintelė partija yra teisi, neklystanti, valdžia nemeluojanti, dirbanti pasiaukojamai ir nevagianti. Žiniasklaidos priemonės kalbėjo vienodus tekstus, aptarinėjo viską iš vieno, teisingo taško.
UTOPIJA.

Manau, kad dėl rinkimų mintis, kad nereikia rinkimų yra nebloga, nes kokia prasmė švaistyti biudžeto pinigus, jei kandidatai sugeba save nubalinti (tik sparnelių nesugeba prisidėti) taip, kad neprasimuštų tamsi spalva, o rinkėjai eilinį kartą užlipa ant to paties grėblio.