← Atgal

Fillete UŽRAŠAI

Sukurta: 2012-03-13 23:31:48

...sudužęs laivas susirenka skeveldras...

Sukurta: 2011-11-28 01:50:03

Mano siela serga. Paprastos kvailystės. O kas, jei ji niekada nebepasveiks? Kas drįs tada iš jos juoktis?
O kas, jei jos jau nebėra? Jei ten tik tuštuma, kur kas naktį vėjas pasiklysta...

Sukurta: 2011-11-26 12:34:00

tyliai krenta snaigės
ant mirštančio lauko
nėra gyvybės nei mirties
sušalęs pasmerktas ledas
amžiams padengtas
mirties ženklais

sapnai meluoja
bando apgauti

Sukurta: 2011-11-17 00:23:30

Noriu palikti tikrovę už durų niekada nerastų...
Noriu, jei tik imanoma, tas duris surasti...
Ir amžinai gyventi savo nesukurtoje pasakoje...

Sukurta: 2011-10-05 10:47:16

Jeigu pasirinkčiau kelią...kitokį nei šis. Ar būčiau laiminga? Kai nebėra, kur trauktis, reikia susikurti laimę, kad ir iš mažų trupinių, kad ir iš nieko. Jei jos ir nėra, reikia sugalvoti, įsivaizduoti, pamiršti viską, dėl ko sunku, kas širdį kankina, ak, ir tada nukris, nusiridens tas akmenėlis, kuris niekaip neleidžia įeiti į tą stebuklingą vietą, kurią vadiname laime...

Sukurta: 2011-09-04 18:02:58

- O jeigu vieną dieną...pamiršiu kalbą...jei netyčia mano lūpomis suskambės paukščio daina?
- Ak, juk pati žinai, taip nebus.
- O jeigu...aš noriu svajoti?..
- Apie tai taip pat kalbėjome... tau draudžiama, tai per daug kenksminga.
- Bet ką daryti, jei ir Tave įsivaizduoju...ir niekaip negaliu nesvajoti?

Sukurta: 2011-08-29 23:56:48

Prisiminiau. Kažkada nieko nebuvo. Nei saulės, nei dangaus, žemės...
Kaip vėjo pamestas paukštis. Skraidžiau virš suirusio lizdo. Tikėjausi stebuklo. Jis neįvyko. Vėjas mane pametė.
Vieniša ir apleista. Niekam nereikalinga. Net vėjui.

Sukurta: 2011-08-11 23:33:49

Pasislepiu. Už plonos skraistės nieko nėra. Ten tuščia. Bet man vietos neatsiranda. Todėl tenka eiti kitur. Pasislepiu, todėl niekas nemato, kaip blaškausi ir ieškau vietos. Tik sau.
O už skraistės tuščia. Tik naktimis kankina sapnai, kurie įspėja, netgi reikalauja, kad pažvelgčiau atidžiau.
Bandau. Vis dar tuščia.
Tik tyliai atrieda aguonos grūdelis.

Sukurta: 2011-07-31 00:00:55

Taip norėčiau ką nors pasakyti. Bet ką. Išleisti nors nerišlų garsą. Negaliu. Vakar sakė, jog kiekvienas mano stygų virptelėjimas užburia, paverčia nelaimingu buku kvailiu. Galiausiai po kelių dienų mirštama. Ragana.
Kas sakė? Kažkoks vyras. Toks kaip ir visi kiti. Praeivis. Mačiau tik kartą. Kodėl patikėjau? Visi, kurie gyvena mano pasauly nelaimingi buki kvailiai arba jau mirę...