Kai sužibo žvaigždės danguj,
Nušvietė pasaulį mėnesienos,
Pasidabravo medelį kiekvieną,
Paskleidus dangaus šviesius spindulius.

Dabino jos kruopščiai kiekvieną
Tamsų stiebelį žolės švelnios,
Nuraibuliavo per ežerą ne vieną,
Suspindo vandens širdies gelmėse.

Nusakomas grožis nebūna tikras,
Tik pasakos apie jį byloja,
Bet poezijos meile pavadinta
Nakties dangaus žvaigždžių paslaptis.