Ateik, prisiglausk –
Būsiu klevo pavėsiu,
To medžio,
Kuris turi širdį.
Šlamėjime lapų stovėsim tik dviese,
Kai plakant širdžių nieks negirdi.
 
Ateik, apkabink
Mano miglą virš upės
Sparnais stiklo –
Laumžirgio skrydžiu.
Apgaubsiu tave baltumu..
Kai nutūpsi,
Liks atvaizdas vandenio vyzdžiuos.
 
Ateik, pabučiuok
Tartum būtum atėjus,
Kai skleidžiasi dienos gegužio.
Švelniai tau paglostysiu plaukus su vėju
Ir šilumą saulės įpūsiu.
 
Ateik visada –
Kaip ateitum be žodžių
Į sapną –
Tais angelo žingsniais...
Te juodą vienatvę man žiežirbos skrodžia –
Liepsnosiu,
Sudegsiu,
Ištirpsiu...