Dygsta paukščiai unt vakarā sniegā,
Akys pilnās dungaus, nėr kur dėtis,
Laibas takas lig dūšiās nubėga,
Rodās, grįžtum unt sau ir tilėtum.

Rodās, niekā par amžius nebuvī,
Nei akỹs šiulumas, nei vaikystēs,
Gaudā vakaras prietemās žuvį,
Koľ žvaigždē pirmutinē pasklysta.

Koľ lungai tykiai šviesū ragauja,
Ažu stiklā jau kitas gyvenimas,
Lakstā mintys parnakť, dyka saujāj
Ir vaikystē, kaip tėvas, susēnus.

Sunkūs metai duris ažustoja,
Slinkstis žēmas ā durys atālapās,
Juodi  paukščiai unt sniegā kvatojas,
Nebelīkī jau vietās prē stalā.