rudens nakviša

o įsaulėj šalpusnis
atsikosti
baltais pūkeliais

molžemio
delne
garstyčių skėčiai –
nėriniuoti
sostai –
geltonos pievų mintys

vakare
kažkur pupnoja
stepinė
vištelė
pakrūmėm glaustos ožinis
čiupnus

ir nakviša, -
ištikimoji mano
kale –
akiplėša nakties,
užsnūsk

užsnūsk
prigludusi prie dagio
ar erškėčio
sėklos
pelynų gaižulį
paliki man –
girdi?

raudonkepurė gervė aš –
išskrisiu
brėkštant
o tu į molžemį
sulįsk
pati


I.D.
2005, rugsėjis




Irna Labokė