Jis atėjo –
Rugsėjis.
Juk girdi
bežingsniuojant senokai.
Ar mąstai,
koks jis bus,
Kai pažvelgs į akis
nedrąsieji naujokai
ir neklausęs užplūs
to rudens žavesys?

Jis ateina
kaip visad –
vaikų jauduliais
pasipuošęs,
nuvalyta lenta
ir skambučio laukimo garsais.
Nužingsniuoja į klasę,
vaikų prialsuotą,
bei atsiverčia lapą,
prakvipęs aitriais sakiniais.

Jis sugrįžta išėjęs
toks artimas ir pasitempęs –
mūsų Krikštas
Laukimas,
gaivališka Nerimastis.
Tarp gėlių pasitinkam
Spėliodami, kas mums bus lemta –
tiktai vieną žinodami,
kad jis išėjęs
Sugrįš.