Tik šiandien

Santrauka:

Paauglė alkoholikų dukra ir 12 metų blaivas alkoholikas tėvas susiduria su rimtais iššūkiais staiga atkritus mylimai žmonai ir mamai. Abu supranta, kad visi šeimoje yra susiję ir vieno žmogaus atkrytis paveikia visus. Tėvui gavus blaivybės medalį pirmieji jo ištarti žodžiai "Jau niekas nebubus taip kaip buvo". Šeimos gyvenimas visiškai pasikeičia. Istorija pasakojama iš kelių veikėjų pozicijų.
5Skyrius

Nei kiek nenustembu išgirdusi, kad Lujiso sesuo apsilankys pas mus. Tiesą sakant aš ir pati noriu geriau jį pažinti. Noriu geriau pažinti kiek įmanoma didesnę jo šeimos dalį. Tėvus, seses, senelius.

Ilgą laiką nei aš nei Lujisas nežinojome, kad jo klasiokė iš tikrųjų yra jo sesuo, tad abu buvome gerokai nustebę. Tačiau dabar pažvelgus į Kloją galiu pastebėti panašumus neleidžiančius net suabejoti, kad juos sieja giminystės ryšys. Kai įsivaikinome Lujisą apie jo biologinį tėvą žinojome tik tai, kad jis alkoholikas ir smurtautojas. Liza užsiminė, kad dėl emocinės būklės išsiskyrus su vyru ji negalėjo pasirūpinti sūnumi, tad atidavė jį įvaikinimui. Man pasirodė keista, kad iki trijų metų ji dar augino Lujisą, o šiam sulaukus trijų nusprendė atiduoti. Buvo sukilęs ir pyktis, man atrodė, kad ji tiesiog nori nusimesti atsakomybę ir teisinasi savo ko-priklausomybe kad nereikėtų rūpintis savo vaiku.

Būtent tuo metu man ir mano vyrui į širdį atėjo troškimas įsivaikinti berniuką, nors jau turėjome dvi mergaites. Ilgai negalvodami taip ir padarėme. Iš karto pamilau Lujisą, tačiau buvo skaudu, kad jo mama visiškai juo nesidomėjo ir nepalaikė jokio kontakto su mumis. Buvo sunku jos neteisti, bet susitaikiau su tuo. Tačiau nusivylimas grįžo, kai beveik prieš pusmetį ji staiga pradėjo domėtis Lujiso gyvenimu ir nusprendė tapti jo dalimi.


- Ar Klojai patinka krikščioniški filmai? - staiga užklausiu nusprendusi, kad būtų šaunu visiems pažiūrėti filmą.

- Šito nežinau. Net neįsivaizduoju koks jos santykis su Dievu. Panašu, kad ji iš tokių kurie durų rankeną vadina Dievu. Bet manau ji neprieštarautų jei žiūrėtume.

- O kaip dėl filmų apie sveikimą, pavyzdžiui "28 dienos"? - nusijuokiu dėl "durų rankenos".

- Esu beveik visiškai įsitikinęs, kad tikrai matė šitą. Apie AA įkūrėją taip pat yra mačiusi.

- Tada, manau, galėtume pažiūrėti "Ačiū už pasidalinimą"

- Mama, mums penkiolika, nemanau, kad šis filmas tinkamas pagal mūsų amžių. - jis kiek nurausta.

- Atsiprašau, nepagalvojau. Tada, manau galime pažiūrėti filmą "Kai meilės nepakanka". Puikus filmas alkoholikų artimiesiems. Manau, Klojai bus naudinga. Tada galėtume pavakarieniauti, paskui nuvažiuotume pasivažinėti. Gal net būtų puiki galimybė turėti maldą ir šlovinimą mašinoje.

- Tada ir Kelę reikėtų pasiimti. Kuo didesnė kompanija, tuo įdomesnė kelionė.

- Tu nori, kad Kelė vyktų su mumis, nes ji tau patinka. Tai akivaizdu. Nereikia teisintis. Manau jos tėvas neprieštarautų jei pradėtumėte susitikinėti. Aš taip pat neturiu nieko prieš.

- Taip, ji man patinka... Aš tik nedrįstu jai pasakyti. Ir jai tikrai patiks mūsų kelionė. Jos balsas kai ji šlovina... Neatsibosta klausytis. Jeigu dar Elijas kartu važiuotų... Galėtume pagaliau turėti tėvo ir sūnaus laiką. Tu teisi, verta stengtis. Manau, jis nuoširdžiai gailisi ir nori viską ištaisyti. Devintas žingsnis nelengvas, jam reikia laiko.

Mūsų šeimoje spontaniškos kelionės be išankstinio plano yra įprastas ir savaime suprantamas dalykas. Dažniausiai tai darome savaitgaliais. Važiuojame ten kur norime. Kartais sustojame net keliuose vietose, išlipame pasivaikščioti ar net pasidarome pikniką. Kalbamės arba dainuojame. Kiekviena kelionė būna skirtinga.

Padariau užkandžių ir viską paserviruoju ant kavos staliuko svetainėje. Pasirūpinu ir gaiviaisiais gėrimais. Laukiu Klojos su šypsena, tačiau ši greitai dingsta pamačius ant merginos veido paraudimą. Akivaizdu, kad jau formuojasi mėlynė.

- Mieloji... kas nutiko? Ar tau skauda? - susirūpinusi pribėgu prie jos.

- Apšaukiau mamą, nes pykau, kad ji nuo ryto girta ir ji man trenkė. Po to stipriai susipyko su tėčiu. Ji anksčiau nėra taip pasielgusi. Bet galimai išprovokavau ją.

- Tu nieko neišprovokavai. Ji neturi teisės taip elgtis. Mano dukros irgi būna suerzina mane, būna ginčių, bet aš jų nemušu. Mes problemas sprendžiame kalbėdamiesi.  Negalima dėl savo veiksmų kaltinti kito. Nepamiršk šito. Taip pat ir dėl kito veiksmų negalima kaltinti savęs. Juk būtų keista, jei Lujisas gavęs blogą pažymį, užmigęs per pamoką ar neišlaikęs testo kaltintų mane, mokytoją arba klasės draugą. Jeigu Lujisas nepasimoko prieš testą arba nueina miegoti vėlai, tai yra jo problema ir jis tai supranta. Jeigu tavo mama išgėrė tai taip pat yra jos problema. Žinoma, apšaukti gal ir nebuvo būtina, bet man irgi būna, kad nesusivaldau ir pakeliu balsą.

Globėjišjai apkabinu ją. Kurį laiką stovime apsikabinusios. Galiausiai pakviečiu užkąsti. Iš pradžių ji jaučiasi nedrąsiai bet greitai atsipalaiduoja. Greitai prie mūsų prisijungia mano abi dukros ir mano vyras. Filmą žiūrėdami kalbame mažai nes tikrai į jį susikoncentruojame. Filme pasakojama Bilo Vilsono, Anoniminių Alkoholikų įkūrėjo ir jo žmonos istorija. Iš pradžių viskas gerai, Bilas išgėrinėja saikingai, o poros santykiai labai gražūs, net pavydėtini, daug romantikos. Atrodo, kad jie turi tik vieną problemą - negali susilaukti kūdikio. Tačiau girtuoklystėms dažnėjant pora pradeda stipriai pyktis, žmona skaudžiai išgyvena, bet nepalieka jo sunkiu metu. Vis tikisi, kad vyras išsiblaivys. Išsivysto ko-priklausomybė. Ji tampa priklausoma nuo savo vyro ne mažiau nei jis nuo alkoholio. Bet stebuklas įvyksta. Atsidūręs ligoninėje jis staiga visiškai išsiblaivo. Papasakoja žmonai sunkiai paaiškinamą įvykį - palatą užpildo šviesa ir jis tampa ramus, supranta, kad alkoholio jam nebereikia.  Dvasinis potyris, kurį suprasti gali tik jį išgyvenęs. Romantika grįžta į poros santykius. Vyras įkuria Anoniminių Alkoholikų draugiją, žmona įkuria Al-anon, padedama savo vyro. Lieka kartu per visus išbandymus.

- Manau pasižadėjimas Biblijoje kiek per drąsu - Kloja pareiškia savo nuomonę - ypač kai pats nesi tikras ar pavyks negerti. Nes niekas nėra garantuotas, kad neatkris. Būtų labai keista, jei mama taip sugalvotų padaryti. Turbūt neleisčiau jai to padaryti.
- Jūs namie turite Bibliją? - Lujisas kiek nustemba
- Taip. Tik niekas jos neskaito. Nežinau iš kur tėtis ją gavo. Mes skaitome tik AA knygą, o vienintelė malda pas mus yra ramybės malda. Bet jis sako, kad tiki Dievu nes Dievas jam dovanojo blaivybę. Kažką pasakojo apie dvasinį potyrį, bet nelabai supratau. Jis nevadina Jo durų rankena ar Aukštesniąja jėga. Jis vadina Jį Dievu.
-  O kaip tu pati pati supranti Dievą?
-  Nežinau. Suprantu tik tiek, kad Jis labai galingas. Ir kad stengiasi dėl mūsų. Manau, kad tik dėl Dievo jėgos žmonės išsiblaivo ir lieka blaivūs. Tikiu, kad Dievas sukūrė programą ir leido susitikti Bilui ir Bobui.
- Taip. Dievas bet ką gali išgelbėti. Net didžiausią narkomaną esantį giliausiame dugne. Dievui nėra negalimų dalykų. Reikia tik leisti jam veikti. Ir žinoma prašyti, nes jis neina prieš žmogaus valią jei žmogus to nenori.

Po filmo dar ilgai diskutuojame apie blaivybę ir kaip priklausomiems žmonėms reikia artimųjų palaikymo, maldos, sveikimo programos. Ir tai, kad svarbu netapti ko-priklausomu nuo vartojančio šeimos nario.

- Peržiūrėjusi šį filmą įsitikinau, kad alkoholizmas yra šeimos liga. Įtraukia ir paveikia aplinkinius, o ypač šeimos narius. Mums visiems reikia programos. Al-anon ir Al-ateen. - staiga pareiškia Kloja, matomai adresuodama paskutinį sakinį Lujisui.

- Bet mano tėvai negeria. O su Elijumi aš neturiu nieko bendro. Na išskyrus kraujo ryšį. O Liza, kiek žinau, niekada ir negerė.

- Tai tau turi daugiau įtakos nei tu gali įsivaizduoti. Negali bėgti nuo to kas akivaizdu. Jie yra tavo tėvai net jei tavęs neaugino. Esi jų dalis. Kūnas ir kraujas. Bent pasistenk nevadinti tėčio vardu. Manau jis atiduotų viską, kad iš tavęs išgirstu "tėti". - negaliu sulaikyti ašarų kai Kloja tai ištaria žiūrėdama tiesiai Lujisui į akis. Iš kur tiek išminties pas vaiką? Atrodo, kad Dievas kalbėtų per ją.

- Gerai, sese, pabandysiu. Dėl tavęs.

Aš į jų pokalbį nesikišu. Palaukiu kol jie pasikalbės ir atskleidžiu šiandienos planus. Vaikai apsidžiaugia sužinoję, kad šiandien prie kelionės prisijungs Kelė. Abigailės klausimas mane prajuokina ir tuo pačiu priverčia susimąstyti.

- Ar šiuose nemuose yra nors vienas žmogus kuris nemėgsta Kelės? Atrodo, kad mes ją šlovinam. O ypač Lujisas. Ir aš puikiai suprantu, kad Kėlė važiuos su mumis, dėl to kad Lujisas to nori.

- Abi, aš jos nešlovinu. Man ji patinka. Romantine prasme. Ar matai tame problemą?

- Taip! Problema ta, kad nepasakai jai tiesiai, o man baigi ausis išūžti bemaž vien apie ją kalbėdamas. Tu irgi jai patinki, bet tu to neišgirdai iš manęs. Tad būk malonus, pagaliau pakviesk į pasimatymą ir pasakyk. O aš palaikysiu maldoje. Tik prašau, nebūk mižnius. Ir kai kalbėsi su ja, sakyk kaip iš tikrųjų jautiesi. Be jokių išvedžiojimų. Neužgniaužk tų jausmų savyje.

- Manau ji visai bažnyčiai patinka - šypteliu. - Žinoma, šlovinti jos nereikia, bet ji tikrai šauni. Ir aš labai aiškiai matau tris jos dvasines dovanas. Tai šlovinimas, tikėjimo dovana ir gailestingumas.

- Jos neįmanoma nemėgti. Ji viena iš nedaugelio vaikų mokykloje kurie neklijuoja etikičių ir su visais elgiasi labai draugiškai, įsiklauso į kiekvieną ir neturi išankstinių nuostatų. - įsiterpia Kloja.

Dar kelias valandas praleidžiame namuose. Laukiame kol Elijas grįš iš AA susirinkimo ir privažiuos. Džiaugiuosi ne mažiau už vaikus. Visi žinome, kad kiekviena akimirka praleista kartu yra ypatinga.

 
Algitukas

2021-08-30 10:30:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-08-30 18:18:23

Aš tik norėjau išsakyti savo nuomonę dėl Klojos. Vietoje Lujiso įtėvių jos neįsileisčiau į namus, o už durų turėtų progos pagalvoti, kad nereikia kištis ten, kur niekas neprašo ir intrigas pasiliktų sau. Atsiprašau.
Gal aš ko nors nesupratau.

Moderatorius (-ė): oioioi

Sukurta: 2021-08-30 12:59:51

Gan skurdus žodynas priminė serialą. Pasigedau šio žanro savitumo. Įspūdis – lyg norima bėgti problemų paviršiumi. Galiu klysti, nes skaičiau tik šį epizodą.
Neskubėkite skelbti neredaguoto kūrinio. Daug skyrybos, stiliaus, netgi gramatinių klaidelių.
Čia daugiausia pastebėjimų iš pirmos pastraipos. Redaguoti tiktai yra ką.
Sėkmės ir atidumo.

Nei kiek > Nė kiek
Nei kiek nežinojome > visai nežinojome arba nežinojome
panašumus(,) neleidžiančius
įsivaikinome Lujisą(,) apie jo
savo ko-priklausomybe(,) kad
"28 dienos" > lietuviškos kabutės „28 dienos“
Globėjišjai > globėjiškai
-  O kaip tu pati pati supranti > pati
niekada ir negerė. > negėrė
išgirstu "tėti" > išgirstų „tėti“
išminties pas vaiką > vaike arba vaikas turi
Ar šiuose nemuose > namuose
neklijuoja etikičių > etikečių
nuostatų. - įsiterpia Kloja. > nuostatų, – įsiterpia Kloja.