Pribiro pilnos akys sniego –
Pakalnės baltos ir miškai.
Antai, per lauką stirnos bėga,
Gal net pavydi joms baltai.

Jėgos – lenktynėse su vėju
Ir šuolių pusnimis laisvų!
Kažkas į ausį pakuždėjo,
Kad būna juk ir joms baisu...

Nes su žiema ateina badas,
Vis daros piktesni vilkai.
Šunis medžioklėn žmonės vedas
Ir širdį perveria kiaurai...

***
Pribiro pilnos akys sniego,
Užsnigo klaidos ir randai...
Antai, link miško stirnos bėga,
Tu pats sau šypteli 
Tiktai...