Jei sugalvosi eit, išeiki,
Verčiau „sudievu“ nepasakęs.
Man nereikės ištart – „lik sveikas“
Ir nerasos prieš vėją akys...

Tik vieną rytą pamatysiu,
Kad jau nebešviečia kaštonas.
Ir ant šakų balčiausių vyšnių
Vėl uogos supasi raudonos.

Ir inkilai, kuriuos mažyliai
Dabar tik mokosi skraidyti,
Bus ištuštėję ir nutilę –
Kaip atitolint šitą rytą?..

Bet, nusipurčius liūdną mintį,
Panyru debesin alyvų...
Kam ateitim save kankinti,
Jei dar žiedai į širdį byra.