Ant vartų skliauto – Dovydo žvaigždė,
Pasaulio medis – šviečianti Menora,
O sienoje Raudų – pasaulio norai,
Sutemus tūkstančiais balsų kuždės...

Ir aitrūs dūmai pažemiu nuslys
Nuo Kaino aukuro...– „Kur tavo brolis?"
Koks keistas klausimas, žmogau naivuoli,
– „Ar aš jo sargas" – Kainas atsakys.
Tai brolžudystė žvelgia į akis,
Ne tas piemuo avelę baltą ganė...
Per greit pamiršome, Dievuli mano,
Juk naujo laivo Nojus nestatys.

Virš vartų krykščia grįžusi kregždė,
Pavasaris visus gyventi kelia...
Lengvai plevena mėlyna plunksnelė –
Žinia be garso – Dovydo žvaigždė.