Ryto rauda

Nuoga
pavasario akivaizdoje.
Dangstaisi rudens siela,
klevo lapu.
anuometiniu,
suvyst nesuspėjusiu.
Antkaklis
kaip namų šuneliui
su vardu
ir kilme nuo šlaito,
seniai išnykusio.
Veriasi vartai į niekur,
vadinamu
uždelsta amžinybe.
Saulėtekiais gyva,
saulėlydžiais merdinti.
Nuoga prigimtimi,
rudens naktų rasas
savyje glaudžianti.
Gelsvų purienų
numindžiotom kojomis.
Nepavargai dar
geismais sielą varginti?
Pavasaris nuogą tave
į gatvę varo.
Tavyje ruduo,
nekalto prasidėjimo,
aprauda nukaitusią
žarą mergelę.

2020 kovas
nemiros.wordpress.com
Mira Mira

2020-03-03 07:18:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...