Ir nebeklausiu jau kodėl
Šita žiema visai be sniego.
Žiedai nuvytę skleidžias vėl,
O upės be pačiūžų bėga.

Ir tas kvėpavimas, kuris
Ant veido šerkšno nepalieka.
Jau nežinia, kada nušvis
Ir bus nakty nuo šalčio giedra.

Nereikia apdarų sunkių
Nei vilnos pirštinių raštuotų.
Kabinti zylėm lašinių
Ir lesyklėlėj kelti puotų.
---
O gal ta šiluma – gera? –
Nes pasakoj vienoj kalbėjo –
Kai vaikas pykos su mama,
Didieji šalčiai prasidėjo...*

2020 m. sausio 31d.